mokterti

mókterti, -ia (-na), -ėjo (-ė) intr. 1. vienu sykiu išgerti, makterti: Mókterk, brolau, ik dugno Lz. 2. žr. mokterėti 2: Kap kartą mókterna, septynius ažudaužia Dv. 3. pasisukti, pasinašinti kuria kryptimi: Kab mókter[ėj]au tiesiai, ir radau Lz.